- paklusti
- paklùsti vksm. Paklùsti tėváms, vir̃šininkui.
.
.
paklusti — paklùsti intr. KI504 paklausyti, pasidaryti klusniam: Pakluso smakas ir ėjo toliaus Tat. Sigutė nepakluso ir nėjo VoK133. Kaip jis sugeba priversti visus paklusti! J.Dov. Tėvalio nabaštikas i paklùso Pln. Ar paklùsi, kad antsikaus ans? J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nulenkti — nuleñkti, ia (nùlenkia), nùlenkė tr. 1. padaryti nulinkusį, netiesų: Nekabink tiek daug ant vieno kablio – nuleñksi Rm. Nulenk vinį žemyn, kad nekliūtų Prn. Vaisiai nulenkė šakas E.Miež. Rūtele žalioji, vai kam nulenkei aukso viršūnėlę?… … Dictionary of the Lithuanian Language
bejėgiškai — bejė̃giškai prv. Bejė̃giškai paklùsti [stebėti] … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bevališkai — bevãliškai prv. Bevãliškai paklùsti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
despotiškai — despòtiškai prv. Tėvas despòtiškai reikalãvo jám paklùsti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aptramdyti — 1 aptramdyti tr. KŽ, Vrn 1. kiek apraminti: Tada būtų galima aptramdyti pakvaišusius sargybinius ir pabėgti su vaikais K.Bor. O tau, Kirstuk, aptramdyt vyrai! rš. 2. Krkl kiek apvaldyti, priversti paklusti, sulaikyti: [Žmogus] aptramdė įsiutusį… … Dictionary of the Lithuanian Language
aptraminti — aptramìnti tr. 1. Ser, KŽ priversti paklusti, apraminti: Vieną žmogų aptramìnti MitI136(Klp). 2. kiek numalšinti, apstabdyti: Maištas berods aptramintas, ale sujudimas dar didis LC1880,40. Gesintojai įveikė ugnį aptraminti LC1889,2. traminti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
atklusti — atklùsti intr. vėl pradėti girdėti: Ausis mano atklūsta, o pirma buvo kurta, negirdėjo nieko J. klusti; atklusti; paklusti; priklusti; suklusti … Dictionary of the Lithuanian Language
klausyti — klausyti, klaũso, klaũsė intr. K; SD343,279, R, BPII157, M 1. naudotis klausa, stengtis išgirsti: Klausykite visi, kurie ausis dar turit! V.Mont. Ir svajočiau, ir klausyčiau, kaip dejuoja, verkia vėjas S.Nėr. Dabulis nė klausyti nenorėjo tokių… … Dictionary of the Lithuanian Language
malšintojas — malšìntojas, a smob. (1) BŽ523 1. NdŽ kas ramina, švelnina, silpnina. 2. kas priverčia paklusti, suvaldo: Gyvačių malšintojai ir tokias bjaurybes gali suvaldyti rš. 3. kas jėga tramdo, malšina: Sukilimo malšintojas rš. malšintojas; numalšintojas … Dictionary of the Lithuanian Language